Jei Lietuvoje ir turime problemų, tai tėvynės meilė tikrai nėra viena iš jų. Atgimimas. Fronte visi turi darbo. Vyrai, net ir moterys, tuntais stoja į šaulius, puošiasi trispalvėmis, ir drąsiai laužia nedraugiškos valstybės facebook paskyrą. Politikai neatsilieka - skiria biudžetą gynybai, ir budriai seka kiekvieną Maskvos ar Minsko krustelėjimą. O budrūs visuomenininkai mikliai identifikuoja paslėptą propagandą ir kerta priešui atgal.
Anksčiau, norint susigaudyti saugumo reikaluose, reikėdavo galvoti. Dabar viskas paduota ant lėkštutės – aišku, kas priešas, kas patriotas. Kas gynėjas, o kas naudingas idiotas ar įtakos agentas.
Štai Audrius Butkevičius pasakė savo nuomonę apie Landsbergį – tapo priešu, Bičkauskas pabandė svarstyti, ar tikrai viskas tiesa, ką patriotai kalba apie Rusiją – buvo išvadintas parsidavėliu, Zvonkus su Stano padainavo dainele apie kaimynus – tapo naudingais idiotais.
Prancūzai sako „à la guerre comme à la guerre“ (liet. kare, kaip kare), bet ar tikrai tokiame žaidime neprarandame demokratijos vertybių? Laisvės reikšti nuomonę, turėti kitą požiūrį? Ar, pasiduodami minios psichologijai, netampame panašūs į tuos, prieš kuriuos kovojame? Ką laimime ir ką prarandame, pradėję skirstyti piliečius į savas-svetimas?
Laidoje diskutuoja buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės