Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

D. Trumpo ir V. Putino susitikimas – praeityje. Bet ar dangus nugriuvo?

2017-07-10, Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Orai visada aktuali tema, o ką jau kalbėti apie tokią atšiaurią vasarą kaip ši. Šį rytą kalendorius kaip tik primena vieną pamirštą istorijos faktą, susijusį ir su orais, ir su politika. Lygiai prieš 25 metus, liepos  10-ąją, tuometė Aukščiausioji Taryba dėl sausros Lietuvą buvo paskelbusi stichinės nelaimės kraštu.

Kaip žinoma, liepos 10-oji dar yra vadinama ir Septynių brolių miegančių diena. Seni žmonės sakydavo, kad, jei liepos dešimtą be perstojo lyja, tai lis ir dar septynias dienas, o gal net septynias savaites.

Bet ir 1992-ųjų sausrą, ir Septynis brolius miegančius prisiminiau tikrai ne dėl to, kad šįmet sausra mums negresia. Labiau dėl to, kaip mes mėgstame gąsdintis stichinėmis ir ypač įsikalbėtomis nelaimėmis. Štai šimtai antraščių gąsdino mus, o ir patys rašytojai gąsdinosi, kad štai susitiks Hamburge Putinas su Trumpu, ir bus mums visiems blogai, nes tie du gali kažką susitarti už mūsų nugarų.

Po šio susitikimo yra proga prisiminti pasaką apie katiną, kuriam peliaujant ant uodegos kopūsto lapas užkrito. Pamenate, kaip katinėlis bėgo nesavu balsu šaukdamas „Dangus griūva!“ Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas – jau praeityje. Bet ar dangus nugriuvo?

Prieš Didžiojo dvidešimtuko šalių susitikimą Hamburge Trumpas Varšuvoje susitiko su 12 Vidurio Europos lyderių. Savo kalboje jis patvirtino JAV įsipareigojimą NATO 5-ajam str. ir pridūrė, kad „žodžius lengva pasakyti, bet svarbu yra veiksmai“.  Dar prieš atvykdamas į Europą JAV prezidentas ragino europiečius pirkti dujas iš Amerikos, o ne iš Rusijos.

Viskas, ko reikia mums, turintiems sieną su Rusija, buvo pasakyta. Bet po Trumpo susitikimo su Putinu buvo tiek pat daug spėlionių apie tai, ką jie ten kalbėjo ir kuris nugalėjo – rusas ar amerikietis?

Vėl matėme lekiantį pasakos katiną ir šaukiantį, kad tai Putinas įveikė kvailą Trumpą. Kažkas net jų kūno kalbą psichoanalitiškai išanalizavo ir buvo aišku, kad ir čia mums nieko gero. Kodėl taip atsitinka?

Priežasčių – begalės. Pirmiausia tai toks buvo  ir yra Putino interesas. Ne veltui Putinas paskubėjo pareikšti, kad Trumpas sutiko su visais jo paaiškinimais dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus. Ir dėl kitų dalykų, beje, taip pat. Trumpas, tiesa, tylėjo, bet jo aplinka su Putinu aiškiai nesutiko.

 JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley televizijai CNN sakė, kad Putinu negalima tikėti.  „Visi žino, kad Rusija kišosi į mūsų rinkimus“, – sakė ji.

 

Kodėl ne tik mūsų, bet ir pasaulinės žiniasklaidos reakcijos vis dažniau yra tokios pat įaudrintos, kaip ir to pasakos katino, ant kurio uodegos užkrito kopūstlapis?

 Visuotinė politikos mediatizacija kitaip turbūt ir nebeleidžia žiūrėti į įvykį, dėl kurio buvo aušinta tiek daug burnų. Bet jei taip pabandytume ramiai išsiaiškinti, kas Trumpo ir Putino susitikime buvo tikra?

Tikra buvo tai, kad susitikimas, planuotas 40-čiai minučių, užtruko 2 valandas ir 16 min. Antra, Putinas susitiko jau su ketvirtuoju JAV prezidentu. Vien jau iš to galėtume daryti teorinę išvadą, kad Putinas galėjo laimėti. Juk, palyginti su rusu, Trumpas vis dar tebėra politikos naujokas.

Visa kita tėra mandagybės, Putino propaganda ir tai, kas paaiškės artimiausiu metu. O iškart po Hamburgo susitikimo JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas nuskrido į Kijevą, kur aiškiai pasakė, kad taika Rytų Ukrainoje priklauso tik nuo Rusijos veiksmų.

Tai, ką jau ketvirti metai daro Putinas, galima būtų palyginti su tuo, ką darė sovietų vadas Chruščiovas maždaug prieš 55 metus, prieš Karibų krizę. Ar Putinas juda Karibų krizės farvateriu ir jo tikslas yra sukelti kažką panašaus – prieiti pasaulinės taikos ir karo ribą? Krymo aneksija, Rusijos kariai Donbase, Sirija ir globalios Rusijos propagandos mašinos sukūrimas rodo, kad toks palyginimas – ne be pagrindo.

 Chruščiovas susitikime su prezidentu Kennedy 1961m. Vienoje elgėsi taip pat, kaip dabar Putinas. Putinas taip pat neslepia paniekos visiems, yra įžūlus, jis meluoja ir neprisiima jokios atsakomybės už savo veiksmus.

Kaip žinome iš istorijos, visa tai po metų baigėsi Karibų krize.

Pasauliui iškilo atominės katastrofos grėsmė, o ji baigėsi raudonais telefonais Kremliuje ir Baltuosiuose rūmuose bei paritetu visame pasaulyje. Eina ketvirti metai po Krymo, bet Putinui tokio bendravimo lygio su JAV vis dar nepavyko pasiekti.

Nepaisant to, Putinas toliau žaidžia „Sovietų sąjungą“. O kadangi Putinas žaidžia „Sovietų sąjungą“, jam realiai nieko nereikėjo iš susitikimo su Trumpu. Rusijos vadui tiesiog reikia turėti tokią galimybę susitikti. Hamburge jis ją gavo. Visa kita – vis dar ateityje. Galbūt.

Ar gali čia ką nors pakeisti JAV prezidentas – kad ir kas juo būtų? Tokių galimybių Trumpas ir apskritai Vakarai neturi. Trumpas padarė tai, ką galėjo – padidino garantijas Rytų Europai ir paragino pirkti amerikietiškas dujas vietoj rusiškų. Tai reiškia, kad JAV lieka tik laukti, kur ir kada Putinui pavyks sukurti tikrai rimtą krizę.

JAV prezidentas – Trumpas ar bet kuris kitas – neturi kitos išeities, kaip tik laviruoti tarp pasaulinio gaisro ir agresoriaus apetitų sumažinimo. Jei taip, tai verta paklausti: ar laimėjo tada Chruščiovas ir Sovietų sąjunga?

Tuo metu atrodė, kad taip.  Bet galiausiai Sovietų sąjunga prakišo viską.

Taip ir su Putinu. Putino bandymas „žaisti Sovietų Sąjungą“ ilgalaikėje perspektyvoje neturi jokių perspektyvų. Putino politika vaizduoti kietą tarptautinį žaidėją dar sykį padarė Rusijos žmones įkaitais žaidimo, kuriame Rusija neturi jokių šansų.

Bet tai, žinoma, nereiškia, kad turėtume sudėję rankas laukti, kol istorija padarys savo gerąjį darbą. Pavyzdžiui, turėtume daryti viską, kad Rusijos ir Vokietijos aljansas nepradėtų tiesti antrojo „Nord Stream“ dujotiekio. Todėl, kad geriau baimėje gyventi trumpiau nei ilgiau. Kuo Putino režimas žlugs greičiau, tuo visiems Europoje bus geriau.

Beje, ir čia istorija kartojasi. Prieš keturiasdešimt metų Vokietija taip pat ištiesė ranką baigiančiai sugriūti Sovietų sąjungai. Amerikiečiams nesutikus padėti sovietams, davė imperijai vamzdžių mainais į jais tiekiamas dujas ir naftą. Jei vokiečiai to nebūtų padarę, komunizmas gal būtų trukęs trumpiau.

Šia prasme Lietuvos tikslas – toks pat kaip Lenkijos ir Amerikos. Geriausiai jį nusako Trumpo šūkis, su kuriuo jis ir buvo atvykęs į Europą: „Europiečiai, pirkite amerikietiškas dujas vietoj rusiškų!“

Regis, viskas paprasta. Kodėl tada taip sunku pasiekti bendro veikimo net vieningoje Europoje?

Vokietijoje taip pat laksto savas katinas, kniaukiantis, kad dangus griūna, nes Vokietija gali pristigti dujų. Arba pinigų – čia jau kaip katinui užeina. Tuo metu mes, Rytų europiečiai, užuot su vokiečiais kalbėję argumentų kalba, veliame juos tai į istoriją, tai į isteriją. O nei vieno, nei kito vokiečiai nemėgsta.

Toks pasaulio matymas, žinoma, taip pat yra kiek supaprastintas. Nevykusius sprendimus, baimes ir sąjungininkų išdavystes lemia ir tai, kad pasaulis apskritai išgyvena pasimetimą. Žiaurią, neteisingą, bet aiškią XX a. pasaulio tvarką keičia išplaukusi modernybė, kur nebėra ribų tarp karo ir taikos, to, kas legalu ir ne. Ar ne taip pat yra ir vidaus politikoje?

Kuo daugiau išaiškiname neteisėtų ir nemoralių veikų, tuo daugiau jų atsiranda kitą rytą. Iš Lietuvos masiškai bėga žmonės, bet ir imigraciją atmetame kaip velnio rykštę. Kuo sunkesnė ir neefektyvesnė sistema, tuo didesnė tikimybė, kad ją gins visų partijų atstovai. „Skaudu matyti kaip mūsų valstybė klimpsta nepatirties ir nekompetencijos liūne“,  sako ES diplomato karjerą baigiantis Vygaudas Ušackas.

Keistai čia išeina, kai pagalvoji. Prieš 28 m. išrinktą Aukščiausiąją Tarybą patirties ir kompetencijos stoka kaltino kas tik netingėjo. Lyg ir turėjome jau būti kompetentingi ir patyrę, bet šiandien Lietuvoje nepatirtis ir nekompetencija tapo kone politiniu privalumu.

Ko labiausiai troško prieš Seimo rinkimus dauguma rinkėjų? Taip, naujų ir jaunų Seimo narių. Ką gavo?

Gavo valdančiosios partijos lyderį, kuris pats pateikia įstatymo projektą ir pats nubalsuoja „prieš“. Dar gauna knebinėjimąsi ieškant smulkių mūsų kišenėse.

Kaip rašė žurnalistas Rytas Staselis, tik visiškas idiotas galėjo sugalvoti įvesti progresinius mokesčius individualiai veiklai. Dabar, kai tarifas vienodas, šimtams žmonių tenka po deklaravimo mintis takus į Mokesčių inspekciją – tikslinti tai dešimties eurų, tai 50 centų. Kas dėsis įvedus finansų ministro Šapokos progresą, viena VMI težino.

Taip, valstybė gaus šiek tiek daugiau arbatpinigių.  Bet ar toks ir tėra Lietuvos tikslas – didesni arbatpinigiai?

Ką sugalvoja „nauja ir jauna“ Seimo dauguma, kad atsakytų į šį paprastą, bet neprastą klausimą. „Jauni ir nauji“ Seimo nariai pasiūlo įstatymo pataisą, kuria bus uždrausta opozicijai reikalauti vieno ar kito idiotiško sprendimo ekspertizių.

Ir tamsa, ir netiesa šviesumas te prašalina – kažkaip maždaug taip kitais metais giedosime nuo piliakalnių?

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai