Dešimt minučių su Rimvydu Valatka
Šiandien turėtume minėti didžiausio lietuvių masinio trėmimo į Sibirą dieną. Prieš 69 metus, 1948 metų gegužės 22 dienos 4 val. ryto trėmėjai ėmė veržtis į lietuvių sodybas ir varyti žmones į gyvulinius vagonus.
Labiausiai priešas atakavo Kauno apskritį – 2190 tremtinių. Vidutiniškai – po tūkstantį žmonių iš kiekvienos tuometės Lietuvos apskrities buvo sukišta į gyvulinius vagonus.
Ne kartą bandžiau įsivaizduoti, kaip mano būsimas tėvas Algimantas, tuomet dar penkiolikmetis Palangos gimnazijos mokinys, mato, kaip jo klasės draugai eina į egzaminą, o jis, kaip ir jo tėvai, dėdės su šeimomis, sargybos lydimi varomi į geležinkelio stotį.
Dažnai prisimenu jo pasakojimą – ašaros tyliai ritosi skruostais. Supratimas, kad nebebus jokių jaunystės planų, svajonių. Vietoj jų tik nelaisvė.
Tą patį tą pačią dieną Skuodo rajone kažkur tarp Ylakių ir Barstyčių, paskui tame pačiame gyvuliniame vagone iš Kretingos stoties išgyvena mano būsima motina Justina. Jau po pusmečio ji, aštuoniolikmetė, mirus tėvui, mano seneliui, Sibire liks vienui viena su vienuolikmete seserim.
Sibire tą gegužės 22-osios rytą dar 40 tūkst. lietuvių buvo rezervuotos sunkiausios darbo vietos miškuose ir šalčiuose žiemą, be jokių teisių kada nors grįžti namo. Tą dieną gyvuliniuose vagonuose į Rytus kelionę pradėjo ir per 10 000 vaikų.
Kiek iš šių žmonių mirė nuo ligų ar žuvo, niekas tiksliai nežino. Spėjama, kad kas penktas.
Dažnai minėdami tremtį pamirštame kitą jos pusę – buvo ne tik tremiamieji, bet ir trėmėjai. 1948-ųjų metų trėmimui kodiniu pavadinimu „Viesna“ (pavasaris) okupantai pasitelkė per 30 tūkst. MGB darbuotojų, kareivių, karininkų, stribų.
Dėl šitų viskas aišku – okupantai ir padugnės, su jais susidėję. Bet okupacinėms trėmėjų pajėgoms talkino ir apie 11 tūkst. lietuvių, vadinamųjų sovietinių ir partinių aktyvistų.
Kaip jautėsi šitie žmonės – ištrėmę ir apvogę savo kaimynus?
Kai kurie turbūt puikiai – lyg gerą darbą atlikę. Baigę vieną juodą darbą grobė ištremtųjų turtą, ardė ištremtųjų trobas ir vežėsi jas perstatyti į miestelius, nes stribai bijojo partizanų.
11 tūkstančių trėmėjų talkininkų – juk tai labai daug. Su šeimomis – tiek pat ar net daugiau nei ištremtųjų. Kaip jie gyveno, kuo jie mąstė? Juk nuo antrosios sovietų okupacijos pradžios buvo praėję tik nepilni ketveri metai. Tarkim, ar jie jautėsi tą rytą esantys lietuviai?
Ir juk jie niekur nedingo. Bent jau tie, kurie neprasigėrė, kaip buvę stribai, kūrė savo gyvenimus, augino ir leido į mokslus vaikus, kažkaip sutiko Sąjūdį ir Kovo 11-ąją. Vieni atgautą laisvę priėmė, kiti piktinosi laisve ir nepriklausomybe.
Kai kurie ir dabar Sibiro trėmimus pikdžiugiškai lygina su emigracija. Būtų gerai, kad bent nuo šito šitie ir kiti žmonės kaip nors susilaikytų. Mano motina ne kartą yra sakiusi, kad per tą dešimtmetį, praleistą Sibire, jie nuolat kartodavo: jei tik kas leistų, pėščiomis į Lietuvą pareitų.
Šiandien jau sunku visa tai įsivaizduoti ar net aptarti bendrai. Tie, kurie to nepatyrė, negimė Sibire, nebuvo tremtinių vaikai, sunkiai supras, ką reiškė tremtinio antspaudas net ir tremtyje gimusiems lietuviams. Daugiausia, ką šiandien galime, tai tik prisiminti ir paminėti tą kraupų 1948-ųjų gegužės 22-osios rytą.
Kas krenta į akis persikėlus iš istorija tapusių tikrų Lietuvos valstiečių tragedijos laikų į istoriją draudimais rašančių pseudovalstiečių šiandieną?
Premjeras, kaip ta Pelėda iš „Mikės Pūkuotuko trobelės“ paistė niekus ir pats iš jų kikeno.
Penktą mėnesį krenta partijos ir abiejų jos vadų reitingai? Premjeras sako, kad reitingai krenta dėl to, kad jis daro reformas. Ir kad nusijuoks pats sau patenkintas.
Apie kokias reformas jis kalba? – suūžia auditorija. Iki šiol girdėjome tik kalbas tai apie mokesčius bedarbiams, tai apie dirvožemio po namu apmokestinimą, tai mokesčių didinimą. Na, ir žinoma, nepabaigiamas kalbas apie alkoholį.
Bet į klausimą šioje studijoje, ar draudimai neveda į policinės valstybės kūrimą, premjeras Skvernelis atrėžė, kad alternatyva policinei valstybei galinti būti tik kriminalinė valstybė. Ir vėl juokiasi mūsų premjeras taip, lyg geležėlę radęs.
O juk tai nejuokinga. Turime pirmą Ministrą Pirmininką po 1990-ųjų, kuriam policinė valstybė yra aukščiau už teisinę.
Taip ir sukamės. UNESCO prieš gerą pusmetį įtraukė belgišką alų į pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Lietuvoje per tą laiką alus ir alaus kultūra buvo įtraukti į masinio naikinimo ginklų sąrašą.
Belgijoje ir kitose senosios Vakarų demokratijos šalyse politikai bent jau gerai įsiklausytų į garsiausių daininkų žodžius – ypač, kai jie drauge su tūkstančiais piliečių ateina protestuoti prie Seimo. Lietuvoje valstiečiai valdžioje yra paprastesni. Jie koneveikia M. Mikutavičių ir Jazzu. „Visi tie renginiai yra skirti alkoholio pramonės tikslams“, – kaip kirviu nukirto valstiečių lyderis Karbauskis.
Ar pesticidų ir trąšų pramonė – kažkuo geresnė už vyno ir alaus pramonę? Jei taip, tai kuo? Kuo yra geriau prekiauti pesticidais ir trąšomis nei prekiauti vynu ar šampanu?
Nebent tuo, kad trąšomis ir pesticidais prekiauja pats Karbauskis. Žinoma, jei tik mąstome logiškai. O ar mąsto logiškai tiek lūkesčių pernai rudenį sukėlusi Karbauskio ir Skvernelio valdžia? Jei jie mąsto ne logiškai, tada kaip?
Vienas iš variantų – valstiečiai mąsto psichologiškai. Vienas siūlo įstatymo projektą leisti visų piliečių pavardes rašyti su visomis lotyniškomis raidėmis. Kitas tuoj įregistruoja įstatymo projektą, kaip to neleisti. „Taip“, „ne“, o kaip Karbauskiui patogiau?
Iki rinkimų Karbauskis su Skverneliu sakė, kad iškels dvi ministerijas į Kauną. Po rinkimų sako, kad nebekels. Vyriausybė sako, kad visus Kauno universitetus sujungs į vieną, o Šiauliuose universiteto neliks. Karbauskis sako, kad taip tikrai nebus.
Aną savaitę paaiškėjo, kad mažesnių vietovių gimnazijų vaikų matematikos žinios – apverktinos. Egzamino vidurkis – žemiau 3 balų. O štai didžiuosiuose miestuose vidurkis – tarp 7 ir 9.
Mąstant logiškai, reikėtų stiprinti tas mokyklas, kur žinios silpnos. Bet mąstant psichologiškai, galima prieiti prie išvados, kad reikėtų nubausti miestus už tai, kad ten per gerai visi mokosi matematikos? Prilyginsime miestą kaimui, ir visa Lietuva bus kaip vienas didelis karbauskinis kaimas.
Humoras? Kaip čia pasakius? Nereikėtų stebėtis, jei greit virstų juoduoju. Valstiečių seimūnai ir ministrai moka nustebinti.
Pranckietis su nusišnekėjimu dėl darbo ir pašalpų Visagine. Skvernelis su Baku – teorija apie policinę valstybę kaip visuotinį gėrį. O štai švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė – su raštu, kviečiančiu po tris kiekvieno Kauno universiteto atstovus padiskutuoti apie jų sujungimo planą.
Diskusija vyks šį trečiadienį – Studentų skverelyje po atviru dangum! Per valandą galės pasisakyti per 20 žmonių. O tai valdžia pavadins itin svarbia valdžios ir akademikų diskusija apie aukštojo mokslo reformą.
Nemoka dirbti tie verslininkai, kai pagalvoji. Kadais jau pradėtos „Rimi“ ir „Iki“ krautuvių jungtuvės kol kas perkopė tik į antrą etapą. Iš penkių. Valstietė Petrauskienė per 1 h viename mitinge tik šast ir sujungs visus Kauno universitetus.
Gal ir mažoka laiko, bet užtat po atviru dangum! Ir ne krautuves juk jungiam. Tik universitetus.
Kodėl diskusija vyks lauke – lyg po kokio bolševikų perversmo? Gal dar ir universitetų sujungimo planas bus patvirtintas balsuojant plojimais ar rėkimu?
Gali būti, kad tik todėl, jog „akademinė bendruomenė labiau pasinervuotų“, kaip neseniai apie visą Lietuvą pajuokavo premjeras.
Šiaip tai dauguma Seimo valstiečių išliko tokie pat rūstūs, kaip ir pirmąją dieną Seime. Urbšys su Karbauskiu pakaitomis grasino, kad jei tik socialdemokratai nebalsuos už visus karbauskinius draudimus, juos iškart išspirs iš Vyriausybės. O valstiečiai likusius pusketvirtų metų dirbs kaip mažumos Vyriausybė.
Optimistai vis dėlto tie valstiečiai. Apskritai, tai šita valstiečių valdžia, nors viską daro mūriniais veidais, kai padaro, tai mirk iš juoko.
Antai Veryga su Karbauskiu pakaitomis matuojasi blaivintojo Valančiaus laurus. Vyskupas paverstaskovos su bet kokio alkoholio vartojimu ikona. Bet juk Valančius blaivybės sąjūdį darė kaip nesmurtinį pasipriešinimą caro valdžiai įrankį.
Anais laikais pagrindinis būdas okupacinei valdžiai susirinkti mokesčius buvo per valdiškuose bravoruose gaminamą vodką. Todėl visose karčiamose buvo draudžiama prekiauti bet kuo, išskyrus valdišką degtinę.
Vyskupas visus ragino neiti į karčiamas ir vietoj to gerti savo alų. Ar gali kas būti juokingiau, kaip bandymas paversti vyskupą Valančių Rusijos trąšų dilerio propagandos įrankiu?
Valančius nebuvo bukas šių dienų valstietis idiotas su iniciatyva! Vyskupas nedergė Lietuvos užsienyje. Valančius pirmiausia gynė katalikybę. Tačiau kada tokias smulkmenas apie Valančių sužinosi, kai dieną naktį kali – kurpi feikinę statistiką apie prasigėrusią Lietuvą ir tieki ją didmenomis PSO, o paskui pats tuo feiku remiesi, tarsi PSO produktu?
Apsimeluoji, įkliūni, ir vėl kurpi iš naujo. Vardan tos valdžios.
Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės