Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kuo pavojinga procedūrų moralė?

2017-05-29, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Prabėgusi savaitė – tokia neįprasta, beveik keista, teikianti peno jungtims ir jų apmąstymams.

Kelias dienas nebuvo labai šalta, o kelias dienas netgi buvo šiek tiek šilta. Savaitgalį Palangoje įvyko kurorto atidarymo šventė. Taigi liko tik kelios savaitės iki to sakralinio momento, kai Palangos verslininkai choru ims dejuoti, kokia bloga šita N-toji iš eilės jų vasara.

Darosi įdomu, ką Palangos verslininkai šnekės kitą vasarą? Kai ant jų galvų pasipils visi verygmečio draudimai. Gal pagaliau nutils ir tylės amžinai? Ar vis dėlto supras ir Palangos verslininkai, kad Lietuvoje net ištikus didžiausiai nelaimei reikia galvoti pozityviai.Nes gali būti ir dar blogiau.

Tuo metu, kai Palanga pradėjo kurorto sezoną, Prancūzijos kurorte švedų režisieriaus Rubeno Ostlando filmas „Aikštė“ (The Square) laimėjo 70-ojo Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę“. Švedas savo filme šaiposi iš menininkų ir išjuokia politinį korektiškumą. Ostlundo šūksnis, išgirdus žinią „O, Dieve! O, Dieve!“ pralinksmino žiūrovus.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ledinis balsas, kad Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė nebėra patikimos europiečių partnerės, tokios juoko bangos nesukėlė. Atsikirsdama į JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką, kanclerė sakė, kad dabar Europos Sąjungai teks kliautis tik savo jėgomis.Visais tais keistais atvejais, kai Europa, spręsdama savo saugumo klausimus, bandydavo kliautis tik savo jėgomis, jei kas nors ir juokdavosi, tai dažniausiai būdavo Rusija.

Lyg tyčia šeštadienį eidamas 90-uosius mirė Zbigniewas Brzezinskis. Legendinis prezidento Jimi Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, vienas šviesiausių planetos politikos protų.

Prieš keletą metų savo knygoje „Strateginės įžvalgos. Amerika ir pasaulio galios krizė“ Z.Brzezinskis nubrėžė tokią pasaulio, kuris galėtų išvengti karų ir chaoso schemą: stiprios Jungtinės Valstijos ir jų tvirta sąjunga su Europos Sąjunga. Prie kurių jungiasi Turkija ir Rusija. Tokia logika patenkintų visus, įskaitant Kiniją. Jei šito nebus, rašė Brzezinskis, tai pasauliui gresia chaosas ir visų karai su visais.

Rusija pirmoji atsisakė Brzezinskio geležinės logikos padiktuoto vienintelio gero pasauliui varianto. Paskui to atsisakė ir Erdogano Turkija. Po Angelos Merkel žodžių, regis, neliko nė vieno Brzezinskio paminėtojo dėmens, kuris norėtų išvengti pasaulinio chaoso.

Prisiminus Brzezinskio įžvalgą apie byrančią pasaulio tvarką – kaip dažnai būna prisiminus aiškų ir tikslų mąstytoją – tenka prisiminti ir kitą jo įžvalgą. Ankstesnėje savo knygoje „Nebevaldomas pasaulis“ didysis Zbigniewas pateikė labai svarbų klausimą Vakarų visuomenėms. Ar pliuralistinės laisvos visuomenės vertybės išlaikys gyvybiškai svarbią pusiausvyrą tarp individualaus materialinio praturtėjimo siekio ir būtinybės suteikti gyvenimui transcendentinę dimensiją?

Štai tik keletas Z.Brzezinskio tezių svarstant šį be galo svarbų mums klausimą.

Visuomenė, kurioje asmeninių įgeidžių tenkinimas tampa norma, kartu yra visuomenė, praradusi moralinio sprendimo kriterijus. Kiekvienas jaučia turįs teisę gauti tai, ko nori. Ir nesvarbu, ar jis to nusipelnė.

Tad moraliniai sprendimai nebereikalingi. Nebūtina skirti, kas „gerai“, o kas „blogai“. Svarbiausias, turintis pragmatinę reikšmę socialinei tvarkai skirtumas atsiranda tarp to, kas „teisėta“, ir to, kas „neteisėta“. Todėl teisinė procedūros, ypač teismų sistema, pakeičia moralę ir Bažnyčią kaip svarbiausią moralės skleidėją.

Bet religiją pakeitusi teisinė sistema nubrėžia išorines tik neleistinumo – bet ne amoralumo – ribas. Galėtume tai pavadinti „procedūrų morale“, rašė Brzezinskis.

Kuo pavojinga procedūrų moralė? Kai ji lieka viena, be įasmenintos moralės, skiriančios tai, kas „gera“, nuo to, kas „bloga“, ji sukuria sąlygas, kai nemažai individų susigundo pragmatiškai išbandyti leistinumo ribas. T.y. žmogus bando išsisukti, nes nebeveikia vidiniai moralės varžtai. Viskas virsta svarstymais tik dėl procedūrinių kabliukų.

O dabar su šitais Z.Brzezinskio teiginiais persikelkim į Lietuvos Seimo ketvirtadienio posėdžio pradžią. Tą momentą, kai valstietė Širinskienė su Karbauskio ir Verygos balsavimo kortelėmis juos abu užregistruoja.

Kaip televizijos laidoje į kolegos Jakilaičio klausimą, ar jis nesijaučia pasielgęs blogai, vakare atsako sveikatos ministras? Etikos ir procedūrų komisija viską išaiškins, triskart atrėžia valstietis Veryga ir reikalauja neplėtoti to klausimo.

Bingo, maestro Zbigniewai Brzezinski. Seimas, ir ne tik jis, net svarstydamas savo moralės klausimus, iš principo atsisako skirti tai, kas „gerai“ ir kas „blogai“. Viskas pakišta po „teisėta“ ar „neteisėta“. O tai, kas „teisėta“ ir kas ne, galiausiai nuspręs aritmetinė komiteto balsų dauguma.

Atpalaiduota nuo gėdos jausmo procedūrų moralė iš esmės neturi ribų. Tokių recidyvų praėjusią savaitę būta ir daugiau. Verslas galėtų priimti į darbą alkoholikus, bet mūsų verslininkai alkoholikams norėtų mokėti mažesnį nei minimalų atlyginimą.

Tai antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Įdomu, kaip tai atrodytų praktikoje? O svarbiausia, kuo tai virstų Lietuvoje, kurioje labai dažnai net pati nekalčiausia išimtis atlygio srityje įgyja taisyklės pavidalą?

Ateina žmogelis į darbo pokalbį, apie šį, apie tą, personalo direktorė pavarto jo CV. Tada įeina A.Verygos instituto etikečių klijuotojas, apuosto, pažiūri akis. Paakiai paburkę? Aha! Geri?! Per šventes...Vadinasi, alkoholikas. Už tai ir atlyginimas - minus 20% MMA. Tvirtinate, kad nesate alkoholikas? O jums A.Verygą ir kitus valstiečius cituoja, kad visi taip sakantys yra alkoholikai.

Abiem pusėms gerai: Veryga siunčia dar vieną depešą į PSO, kad per savaitę alkoholikų skaičius Lietuvoje išaugo maždaug tiek pat, kiek lietuvių buvo priimta į darbą. Darbdaviams – uždarbio ekonomija tokia, kad velniams tas naujasis darbo kodeksas reikalingas.

O gal geriau visiems alkoholikams liepti geltoną A raidę prisisiūti ant dešinės švarko rankovės? Kam tos žmogaus teisės, ligos diagnozės apsauga nuo pašalinių? Darom agrofašizmą! Tereiktų šiek tiek pakoreguoti įstatymą ir procedūrų moralė liktų nepažeista.

Žinoma, šioje vietoje teisininkai ginčytųsi, sakydami, kad čia tai jau tikrai „neteisėta“. Turbūt neteisėta. Bet pridurkim – kol kas tai dar neteisėta. Tik kas žino, kaip ten bus ateityje? Jei valdančioji partija net ir užsieniui skleidžia „gerąją naujieną“, kad Lietuva yra labiausiai pasaulyje prasigėrusi valstybė, tai kodėl alkonomika – ne mūsų artimiausia ateitis?

Prisiminti procedūrų moralę dar kartą privertė Almanto Samalavičiaus tekstas „Prisvilęs aukštųjų mokyklų blynas“ žurnale „Kultūros barai“. Ne todėl, kad tekstas sukritikuoja kolchozų jungimą primenantį valdžios bandymą sujungti universitetus.

Autorius pateikia labai pamokomą pavyzdį iš asmeninės patirties susidūrus su tokios organizacijos kaip MOSTA darbiniais mostais. Kaip žinoma, buvusi MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė valstiečių profesionalų Vyriausybėje dabar vaidina švietimo ir mokslo ministrę.

Kas įstrigo staripsnio autoriui, pakviestam į vieną iš MOSTA renginių pasidalyti aukštojo mokslo ekspertavimo patirtimi?

Pirmiausia tai, kad renginys vyko ne viename iš gausių univetsitetų, o prabangiame viešbutyje. Antra, kadangi renginyje daug kalbėta apie „žaliąją“ ateitį, „žaliąsias technologijas“, autorius paklausė, kas iš daugiau kaip 80 dalyvių atvyko pėsčiomis arba visuomeniniu transportu?

Stojusi nejauki tyla. Šią tylą nutraukė spigus tuometės švietimo ir mokslo viceministrės balsas. Viceministrė dievagojosi, kad visuomeniniu transportu ji naudosis, bet tik tada, kai „jie“ imsis jį optimizuoti.

Ką galima būtų pridurti? Tai, kad joks nusikaltimas yra atvažiuoti automobiliu į prašmatnų renginį prašmatniame viešbutyje. Tai yra taip pat teisėta, kaip ir prekiauti trąšomis bei pesticidais. Ką sėkmingai daro Lietuvos valstiečių ir žalliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pasaulis negali išsiversti be trąšų ir pesticidų. Bet ar gerai yra taukšti apie „žaliąją“ ateitį, „žaliąsias technologijas“, tuo pat metu važinėjant 6 l variklio tūrio automobiliu? Ar „gerai“ ir „gražu“ yra tai, kad ir tokiu automobiliu važinėja, ir trąšomis bei pesticidais prekiauja pirmininkas partijos, kurios pavadinime įrašytas „žaliųjų“ vardas?

Procedūrų moralės požiūriu tai, be abejo, irgi yra „teisėta“. Bet įasmenintos moralės, aiškiai skiriančios tai, kas „gerai“, nuo to, kas „blogai“, požiūriu, tai yra nedora.

„Jei žmonija nori valdyti savo likimą, jai reikia įveikti globalinę dvasios krizę“, tokiais žodžiais prieš 24 metus savo knygą “Nevaldomas pasaulis” užbaigė Z.Brzezinskis.

Baigiant galima tik graudžiai pajuokauti, kad Seimo etikos ir procedūrų komisija, svarstydama naujosios Trejybės, susidedančios iš tėvo Karbauskio, dvasios Verygos ir motinos Širinskienės pažeidimą, prie globalinės dvasios krizės sprendimo tikrai neprisidės. Seimo etikos sargai gali tik išsukti šv. valstiečių Trejybę nuo “prisikėlėlio” Karaliaus likimo. Jei prisimenate, tai už analogišką veiksmą anas Seimo narys buvo išspirtas iš Seimo.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Griežtai draudžiama ŽINIŲ RADIJO paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą