Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Už valdžios bukumą vargšai susimoka du kartus

2017-07-24, Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Lietuvoje kaip medus ant žaizdos praėjo žinia, kad mūsų šalis pagal socialinę atskirtį esanti kažkur tarp Azijos ir Afrikos šalių. Per internetus nuvilnijo etatinių zyzlių rauda, kaip Lietuvoje gyventi baisu, kaip daug kam nėra ką valgyti ir panašiai.

Etatinis zyzlys – vienas, gulinėjantis ant sofos prieš televizorių Lietuvoje, kitas emigracijoje – toks pat piktas, kad ten nori nenori tenka sunkiai dirbti – traukė tą pačią melodiją kelias dienas be perstojo.

Skurdo tema – be galo jautri: retas gali į ją pažvelgti objektyviai.

Viena vertus, sotus alkano nesupras. Kita vertus, dažnas alkanas ne tik ir ne tiek alkanas, kiek pavydus, o tokius ginčus galiausiai laimi tie, kurie garsiau rėkia.

Ar tokia įžanga norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje nėra vargšų?

Apsaugok, Viešpatie. Mūsų šalyje žemiau skurdo ribos gyvena tikrai per daug žmonių. Bet ir zyzimo, kad Lietuvoje dėl per mažų algų neįmanoma gyventi, yra daugiau nei oficiali statistika rodo.

Žinoma, kiekvieno žmogaus istorija yra individuali ir skirtinga. Netrūksta Lietuvoje ir tikrų tragedijų, susijusių su nepritekliais. Ir vis dėlto bent kartais turėtume savęs paklausti: ar tie, kurie zyzia ir keikia Lietuvą, kad čia visi, kurie geriau gyvena, yra vagys, patys padarė bent kažką, kad pagerintų savo gyvenimą?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą niekada negausime. Kas tokiu atveju galėtų padėti neprarasti orientacijos ir nekristi į ašaringą sentimentalumą?

Matyt, kad dėdami ant vienos svarstyklių lėkštės skurdą, ant kitos turėtume dėti ne ką mažiau ir darbščių Lietuvos žmonių pavyzdžių. Tų, kurie kasdien sunkiai ir daug dirbdami įrodinėja – ir Lietuvoje gyventi galima.

Viena tokių šeimų – Kauno rajono Šančių kaimo ūkininkai Maurukai.

Tiesą pasakius, ir ūkininkais juos sunku būtų pavadinti. Maurukai turi vos 6 hektarus žemės. Šiais laikais, kai net 30 ha ūkis ne be pagrindo laikomas mažu ir ekonomiškai neperspektyviu, kitaip kaip mažažemiais Maurukų nepavadinsi.

Tačiau 6 hektarai ne tik išmaitina 4 vaikus auginančią Maurukų šeimą, bet dar ir leidžia žiemą jiems visiems ilsėtis.  Negana to, uogų skynimo metu Maurkų ūkelis suteikia darbo 25 žmonėms. Kur Maurukų sėkmės paslaptis?

Zita Maurukienė, pagal išsilavinimą mokytoja, sako, kad turint tiek mažai žemės, geriausia ekonominė veikla joje – uogininkystė.  Pirmuosius 20 arų braškėmis Maurukai užsodino, kai jų pirmagimei buvo vos dveji. Jai dabar aštuoniolika.  

Jaunos mokytojos paskata tada buvo tokia: auga vaikai, gal pavyks išmokyti juos užsidirbti? Maurukų vaikai nuo mažų dienų priprato dirbti, jie turi savo pinigų, išmoko taupyti ir vertinti tai, ką gauna. Kiek tėvų Lietuvoje galėtų šiandien tuo pasigirti?

Taigi tai dar buvo ir pasiteisinusi edukacinė programa. Kiekvienas vaikas Maurukams atnešė ir po naują verslo idėją: taip ūkyje atsirado aviečių ir šilauogių.

Tie, kurie skaitė apie Maurukų ūkį leidinyje „Savaitraštis Kaunui“, negalėjo netapti šių gražių žmonių simpatikais. Kiek žmonių galėtų padaryti tą patį, ką ir ir Maurukai, bet nedarė, o tik laukė gėrybių iš valdžios?

Nedirbamos žemės tikrai dar yra. Žemė nėra ir labai brangi. Ko reikia dar? Be abejo, dirbti daug, sunkiai, o svarbiausia – dirbti su galva.Štai tada ateina ir gražesnis gyvenimas.

Jei visi, kurie blogai jaučiasi, dirbtų taip, kaip Maurukai, kokia dabar būtų Lietuva? Klausimas, vertas milijono. Bet yra ir kitas klausimas.

Kiek iš tų, kurie nuo ryto iki vakaro zyzia, kad visi verslininkai ir visi Seimo nariai yra vagys, ryžtųsi dirbti taip pat sunkiai ir taip pat su galva, kaip Maurukai? Ar šitas klausimas vertas milijono?

Kad ir kaip būtų, pusmečio šalies ekonomikos rodikliai rodo, kad pinigų Lietuvoje ima suktis vis daugiau. Tai rodo ir gegužės infliacija - 3,5%. Kuri didžiausia Europoje. Seniai tokios nebuvo.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Sodra“ gavo 12 % įplaukų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.  O didžiausią papildomų įplaukų dalį (92 proc.) sudarė pagal darbo sutartis dirbančių žmonių ir jų darbdavių įmokos.

Per pirmą 2017-ųjų pusmetį į darbą buvo priimta 30 tūkst. žmonių daugiau nei atleista. Valstybės biudžeto pajamų planas įvykdytas 102,8 proc.  Biudžetas gavo 193 mln. eurų daugiau nei pernai per sausį-birželį.

Panašus augimas turėtų išlikti ir antrąjį pusmetį, ir net per ateinančius dvejus metus. Tai skelbia ne Lietuvos valdžia, o TVF.Iki pat 2020 m. bendrasis vidaus produktas augs po 3,2 procento.

Jau girdžiu kaip šioje vietoje klausytojas sušunka: tai kodėl, po velnių, nei aš, nei mano kaimynas to augimo nepajuto, o juntame tik maisto prekių ir paslaugų brangimą?

Kad ir kaip paradoksalu, bet kainų kilimas šiuo atveju – irgi geresnio gyvenimo pranašas. O šiaip tai, kiek žmonių – tiek ir atsakymų į šį klausimą. Yra žmonių, kurie net ir pajutę pagerėjimą, nė kankinami viduramžių metodais neprisipažins, kad jų gyvenimas pagerėjo.

Pirmiausia tokia mada pas mus – dėl visko bėdavotis.Antra, yra ir objektyvių priežasčių, kodėl ekonomikos augimo gausybė žmonių nejunta ir, ko gero, nepajus nei šįmet, nei po dvejų metų.

Tas pats TVF primena, kad, be kardinalių valdžios sektoriaus struktūrinių reformų, iš kurių svarbiausia švietimo pertvarka, geresnio gyvenimo viltis daugybei žmonių strigs. Tai pasakytina ne tik apie aukštąjį mokslą, bet ir gimnazijas bei profesinį mokymą.

Dar viena sritimi, itin svarbia Vakarų Europą siekiančiai pasivyti Lietuvai, TVF ekspertai įvardija valdišką inovacijų politiką.

Kitaip sakant, visi akmenys – į valdžios daržą. Ekonomika auga, gyvenimas darosi vis greitesnis, o Lietuvos valdžia – vis lėtesnė, biurokratiškenė ir nedraugiškesnė versliam ir dirbti bei užsidirbti norinčiam žmogui.

Dar blogiau, kad su kiekviena kadencija mūsų valdžia – nepabijokim to žodžio – darosi vis bukesnė.

Net vaikai jau, regis,  supranta, kad mokesčiai dirbančiam žmogui pas mus – per dideli, jie neskatina daugiau dirbti ir uždirbti. Bet Vyriausybė mokesčių naštą bent kiek daugiau uždirbantiems kitąmet žada dar labiau padidinti.

O ką reiškia alkoholio ministro Verygos dabar stumiamas Cukraus mokestis? Tai reiškai, kad šis patyčių iš žmogaus laisvės ir orumo mokestis visa savo našta  užguls kaip tik tuos, kurie ir taip vos suduria galą su galu.

Už valdžios bukumą vargšai susimoka du kartus.

Bet sugrįžkime prie švietimo – silpniausios grandies geresnio visų lietuvių gyvenimo kelyje. Lietuvos valdžia buvo ir tebėra įsitikinusi, kad mokykla pirmiausia reikalinga miesteliams ir jų bendruomenei. O juk mokykla visais laikais buvo statoma ne miesteliui, ne mokytojams, o tik vaikams mokyti. Ar yra vilties, kad švietimo politikoje kas nors pasikeis?

„Siekiant aukštesnio universitetų lygio reikia to paties reikalauti ir iš bendrojo lavinimo mokyklų“, sako Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurevičius.

Egzaminų rezultatai rodo, kad bendras išsilavinimo lygis smunka. Negana to, aiškėja, kad mūsų egzaminų užduočių lygis jau yra žemesnis, palyginti, pavyzdžiui, su Lenkijos.  Kai užduotys vis lengvesnės, o atsakymai – vis prastesni, kyla klausimas: kas pakels mokymosi lygį?

Tam, kad kiltų jaunosios kartos gebėjimų lygis, reikia naujų, pasaulio greitį atitinkančių mokytojų. O iš kur jį, tą naują mokytoją, Lietuva paims, jei profesoriais ir mokytojais valdžia siūlo dirbti labiau iš idėjos nei naudos sau?

Ir kas tą naują mokytoją parengs, jei šįmet Edukologijos universitetui teko uždaryti net 11 studijų programų.Nes niekas nebeina į mokytojus. Edukologijos universitetą šįmet pasirinko net 45 proc. studentų mažiau nei pernai! Ūkiškai kalbant, daug kartų pavadinimą keitęs Pedagoginis institutas jau turėtų skelbti savo bankrotą.

Panašiai kaip  ir A.Stulginskio, M.Romerio, Šiaulių ir
Klaipėdos universitetai. Bet dabar kalbame apie mokytojus – tai iš kur jie rasis rytoj?

Tai, kad Seimo valstiečiams šis klausimas nelabai rūpi, parodė ir valdančiosios partijos mitingas Naisiuose. Valstiečių pirmininkas Karbauskis aistringai kalbėjo tik apie tai, kaip svarbu Lietuvai paleisti partinį valstiečių laikraštį.

Vargas tau, Jeruzale! Šita valdžia įsitikinusi, kad visas problemas išspręs jų propaganda! Kaip po to žmonėms tikėti geresniu gyvenimu Lietuvoje?

Štai taip buki politikai vienu mostu nukerta tai, ką šaliai suteikia ekonomikos augimas.

 

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai