Kainos kosminės, o atsakomybė neįžiūrima
Dalis Lietuvos verslininkų nesiliauja stebinę savo godumu. Jiems nieko nebėra šventa. Vis dažniau pasipelnyti jie bando net per vaikus, tiksliau per vaikų poreikius lįsdami į tėvų pinigines. Savaime gal tai ir nėra visiškas blogis. Blogis yra tai, kaip tokie verslininkai vertina ir supranta savo atsakomybę.
Aptarkime keletą pavyzdžių. Štai praėjusią savaitę „Impuls“ klube įvyko didžiulė nelaimė – nuskendo plaukti mokytis atėjęs vaikas. Iš tiesų pats esu vedęs į šį klubą savo vaiką, tad galiu kalbėti ne nuogirdomis, o faktais. Iš tikro ši organizacija elgiasi ypač neatsakingai. Ir ji pati sukūrė sistemą, kad tėvai negali stebėti plaukti besimokančių savo vaikų, ir ji pati sukūrė sistemą, kad vaikai treniruojasi 45 minutes, bet baseinuose ir pirtyse gali būti 2 valandas, ir ji pati sukūrė sistemą, kad treneriams tenka labai daug vaikų ir šie nebepajėgia jų suvaldyti, ir ji pati sukūrė sistemą, kad prie baseinų nėra gelbėtojų arba jie sukišę nosis į savo mobiliuosius telefonus, ir ji pati sukūrė sistemą, kad „Impuls“ klubo medicinos punkte nėra net būtiniausių priemonių, ir ji pati sukūrė plėšikišką atsiskaitymo už paslaugas vaikams sistemą. Visur į Vakarus ir į Šiaurę nuo mūsų į vaikų mokymą, lavinimą ir paslaugas vaikams žvelgiama ypač skrupulingai, suvokiama milžiniška atsakomybė. Nesvarbu, ar Jungtinėje Karalystėje, ar Suomijoje grupę vaikų moko ne vienas treneris, o treneris ir dar du suaugę pagalbininkai, taigi, iš viso trys suaugę žmonės, prie baseinų nuolat būdi gelbėtojai. Bet godūs Lietuvos verslininkai nusprendė, kad viso to nereikia. Tad mes kas keletą mėnesių vis skaičiuojame didesnes ar mažesnes nelaimes. Ir ne tik minėtame „Impuls“ klube, bet daugelyje baseinų. Blogiausia, kad po nelaimės praėjus mėnesiui, pasiguodžiama, kad vaiko nebesugrąžinsi, arba sužeistojo sveiku nepadarysi, bet ir vėl grįžtama prie senų įprastų veiklos metodų. Iki naujos aukos. Ir Lietuvoje taip tęsiasi tol, kol nenukenčia kažkurio žymaus ir svarbaus asmens vaikas. Tik tada prasideda pokyčiai, tik tada pareikalaujama realios atsakomybės.
Ir tai pasakytina ne vien apie baseinų sritį, o apie daugumą sričių. Kadangi daugėja veikėjų, kurie mano, kad iš vaikų galima pasipelnyti, todėl ir matome, kad siūloma vis daugiau prekių ir paslaugų vaikams. Kainos kosminės, o atsakomybė neįžiūrima. Tai galime stebėti vasaros stovyklose, kur kainos įspūdingos, o paslaugos primityvios, o kai kuriose stovyklose vaikai net apsinuodija maistu. Tai galima pastebėti ir su nesuvokiamu kiekiu būrelių, kurių teikėjai tiesiog apgulę mokyklas. Jų kainos taip pat įspūdingos, bet vaikų pasiekimai net po trejų metų skirtingų būrelių lankymo tikrai neįspūdingi. Sutikite, kad mokėti už futbolo treniruotę po 65 eurus per mėnesį ir po trejų metų pamatyti, kad vaikas futbolą žaidžia žymiai prasčiau nei jo bendraamžis Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, nėra labai malonus užsiėmimas.
Ir tų sričių, kur pinigaujamasi per vaikus yra sočiai. Pažvelkime į parduotuvių lentynas. Kiek juose maisto produktų su vaikų mėgstamais herojais ir personažais, kokios tų produktų kainos ir kokia tų produktų sudėtis. Susidaro įspūdis, kad į juos tyčia dedama kuo daugiau nesveikų ingredientų, kad vaikams vystytųsi priklausomybės valgyti visokius niekalus, traškučius, sūrelius ir gerti gausiai cukraus prisodrintus vaisvendinius. Iš tikro tai dzin tiems gamintojams ir prekybininkams Jūsų vaikų sveikata. Jie savo dalį pasiėmė ir sudie. O dalis jų ypatinga. Tarkime, realiai 30-ies šratinukų savikaina yra 1,5 euro, o aplipinus vaikus traukiančiais lipdukais ir už vieną šratinukuką galima imti ir 2,5 euro. Taigi aukso kasyklos.
Lygiai tokios pačios aukso kasyklos yra ir visokiausių pratybų sąsiuvinių bei knygelių leidyba. Jų kainos vėlgi kosminės, vienam vaikui per metus pratybų sąsiuviniai atseina nuo 50 iki 100 eurų. Bet atsakomybė ir čia niekinė. Pratybų sąsiuvinių leidėjams visai dzin, ar tie pratybų sąsiuviniai Jūsų vaikui padės kažką išmokti ir suprasti. Jie savo susirinko ir viso gero. O Nacionalinio egzaminų centro ekspertai gana griežtai konstatuoja, kad pratybų sąsiuviniai vaikams dažnai žalos padaro daugiau nei duoda naudos, nes jie neskatina vaikų mąstyti, o išmoko tik mašinaliai žymėti atsakymus.
Taigi, besipelnančiųjų iš vaikų ir per vaikus Lietuvoje vis daugėja, jie elgiasi ypač neatsakingai ir netgi niekingai, tad tėvams patiems belieka būti ypač atsargiems, apdairiems, kad netektų gailėtis.
Komentarą parengė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės