Europos Vadovų Taryba: ko gali tikėtis Ukraina?
Briuselyje šią savaitę vyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuriame spręsis tolimesnis Ukrainos likimas. Kokios paramos šalis gali tikėtis, kokie šansai, kad su Ukraina bus pradėtos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), kas bus su Vengrijos premjero grasinimais pasinaudoti veto, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ramūnas Vilpišauskas
V. Orbanas iš susitikimo grįš nugalėtoju?
Sprendimai EVT turi būti priimami vienbalsiai. Bet Vengrija šiaušiasi – jos premjeras Viktoras Orbanas pareikalavo iš darbotvarkės išbraukti diskusijas dėl Ukrainos ir pagrasino vetuosiantis derybų dėl narystės susitarimą. Europos Parlamento narys P. Auštrevičius sako: už veto atšaukimą vengrai gaus pinigų.
„Nuotaikos Briuselyje dėl Ukrainos šiuo metu nerimastingos ir keliančios įvairių minčių. ES paskelbė, kad Ukraina yra jos strateginė partnerė, kad ji – visų jos sprendimų centre. Bet yra tam tikrų klaustukų, į kuriuos reikia atsakyti. Šios savaitės EVT bus kertinis įvykis. Vadovai turės pasakyti galutinį žodį.
Sprendžiant iš to, kas darosi šiandien, įvyks pusiau gėdingas veiksmas, kadangi Europos Komisija pasiūlys atšildyti tuos 10 mlrd. eurų, kurie buvo paimti iš Vengrijos, tiksliau – nesuteikti jai dėl pažeidimų teisės viršenybės ir demokratinių kriterijų srityse. Pinigai pradės tekėti į Vengrijos Vyriausybės sąskaitą, o tai reiškia, kad vengrų premjeras V. Orbanas pasiekė pergalę – laimėjo finansinį mūšį. Tuo pačiu su V. Orbanu bus sudarytas nerašytinis susitarimas, kad jis atšauks savo veto. Kitaip tariant, leis Europai priimti vieningą sprendimą dėl ES plėtros, tame tarpe – ir dėl Ukrainos.
Tai bus labai brangus sprendimas – ne tik finansiškai, bet ir politiškai. Tokiu būdu parodoma, kad ES yra pasmerkta patekti į tokias situacijas, kada reikia ieškoti ypatingų susitarimų su pavienėmis valstybėmis narėmis, nes jos turi veto teisę. Be tų ypatingų susitarimų ES praktiškai yra paralyžuota. Tokia ji, mano manymu, yra ilgainiui pasmerkta, nes bus atidaryta Pandoros skrynia – netruks atsirasti ir daugiau tokių orbanų,“ – kalbėjo P. Auštrevičius.
Šantažuoti galės ir toliau
Anot prof. R. Vilpišausko, tokia įvykių eiga jau keletą mėnesių buvo svarstoma kaip pagrindinis scenarijus. Buvo spėjama, kad toks ir buvo V. Orbano planas: pasinaudoti tuo, jog Vengrija turi veto teisę su Ukraina susijusiems sprendimams. „Aš nemanau, kad jis taip darė, nes yra įsimylėjęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Mano nuomone, tas prorusiškumas dažnai atsiranda grynai iš komercinių, ekonominių, finansinių interesų Vengrijoje ir kai kuriose kitose Vidurio Europos šalyse“, – sako politologas.
Galbūt kai kuriais kertiniais klausimais – dėl ES plėtros, sankcijų Rusijai, užsienio politikos gairių – veto teisę reikėtų panaikinti? R. Vilpišauskas atkreipia dėmesį į uždarą ratą – veto teisės panaikinimas neįmanomas be visų šalių sutikimo: „Lisabonos sutartyje yra numatyta galimybė atsisakyti veto teisės. Bet tam turi pritarti visos 27-ios ES šalys-narės. Todėl čia lengvo sprendimo nematau. Nematau net ir sunkaus sprendimo, kuris būtų politiškai įgyvendinamas. Deja, šantažo galimybės išliks, net jei šią savaitę Vengrija, gavusi tai, ko siekia, ir pritars derybų su Ukraina dėl narystės Bendrijoje pradžiai.“
P. Auštrevičius atkreipia dėmesį, kad EVT darbotvarkėje bus ne tik šis politinis klausimas, bet ir 2021-2027 m. ES biudžeto peržiūra. Reikės priimti sprendimą dėl 50 mlrd. eurų fondo Ukrainai remti sukūrimo 2024-2027 m. laikotarpiui.
„Unikalus biudžetinis sprendimas. Tie 50 mlrd. visiems atrodo kaip milžiniški pinigai. Bet kaip bežiūrėsi, šiais metais Ukrainai jau suteikta virš 18 mlrd. Tad tie būsimi milijardai nėra išganymas šaliai. Tačiau priimti sprendimą reikės. Ir čia vėl kyla klausimas dėl V. Orbano pozicijos. Nes jis nėra iš tų, kurie kišenėje turi tik vieną klausimą“, – įspėja europarlamentaras.
Ar mainais už pinigus pritaręs deryboms su Ukraina, Vengrijos premjeras nerizikuoja susipykti su Rusija? Prof. R. Vilpišauskas sako, kad V. Orbanas tiesiog siekia balansuoti ir visų pirma galvoja, kaip išlaikyti valdžią savo šalyje. O tam reikalingi finansiniai ištekliai. Kremliuje gi tiesiog naudojamasi galimybę daryti įtaką per tokius politikus.
„Kuo daugiau tokių nesutarimų ES valstybėse, kuo daugiau ginčų – jau iš to yra nauda Rusijai. O galvojant apie ES plėtrą ir apskritai sprendimų priėmimą svarbiais klausimais, vis aštriau kyla diskusija, ar tokios šalys, kaip Vengrija, tebėra ES vertybių skalėje. Man atrodo, kad jei V. Orbanas, šantažuodamas kitus, perlenks lazdą, tai gali priversti kitas Bendrijos nares surasti alternatyvų sprendimų priėmimo formatą. Kaip kartais buvo elgiamasi eurozonos krizės metu, kada Jungtinė Karalystė nepritardavo siūlomiems bendriems sprendimams. Tuomet sprendimai būdavo priimami už ES sutarties mechanizmo ribų, tiesiog tariantis su kitų šalių Vyriausybėmis. Tai nėra geras būdas, jis apsunkina sprendimų priėmimą, bet kitokio būdo aš nematau,“ – sako prof. R. Vilpišauskas.
Net ir karo metu – reikšminga pažanga
Kiek laiko gali tęstis derybos su Ukraina dėl stojimo į ES? Kiek reformų Ukraina jau padarė ir kiek jai dar liko? Europarlamentaras P. Auštrevičius sako, kad net ir karo metu Ukraina sugebėjo padaryti reikšmingą pažangą.
„Ukrainai buvo nustatyti septyni kriterijai, iš jų keturiuose dar reikia papildomų žingsnių. Ten reikia labai sutelktų politinių sprendimų. Vienas šių klausimų – dėl tautinių mažumų. Tiksliau – dėl vengrų tautinės mažumos Užkarpatėje. Ir štai – praėjusį ketvirtadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuris numato, kad vengrų tautinės mažumos švietimas bus vykdomas vengrų kalba, išskyrus keletą dalykų. Taip pat jie turės 70 proc. televizijos, radijo, socialinės medijos eterio vengrų kalba. Vengrijos tautinės mažumos lyderiai Užkarpatėje pasveikino šį sprendimą kaip tokį, kokio jie tikėjosi. O man tai – labai aiškus rodiklis, kad Ukraina sugeba daryti tas reformas, kurias įsipareigojo. Ukrainos laukia dar pakankamai ilgas reformų kelias, bet iš šios šalies politikų girdžiu ir matau norą tuo keliu eiti,“ – teigė Europos Parlamento narys.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės