EP siūlo skirti 50 mlrd. eurų Ukrainos modernizavimui
Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui skirti 50 mlrd. eurų Ukrainos atkūrimui ir modernizavimui nuo 2024 m. bei pasiūlė tam panaudoti užšaldytą Rusijos turtą. Parlamento pozicija dėl Ukrainos atstatymo fondo priimta 512 narių balsavus už, 45 – prieš ir 63 nariams susilaikius. Dėl galutinių finansavimo sąlygų dar reikės susitarti su ES Taryba, kuri šiuo metu derina savo poziciją.
Dar prieš balsavimą įvykusioje spaudos konferencijoje europarlamentarė Rasa Juknevičienė akcentavo, jog šios paramos suteikimo Ukrainai proceso tokios šalys, kaip Vengrija, nebegalės vilkinti.
„Kai prasidėjo karas, tai tvirtinant vos ne kiekvieną paramą reikėjo balsuoti ES Vadovų tarybai. Tie procesai kartais vyksta labai sudėtingai. Yra tokios šalys, kaip Vengrija, kurios bando savo interesus prastumti vietoj to, kad žiūrėtų bendrų reikalų, bei blokuoja paramą Ukrainai. Šis dokumentas yra juridinis, o ne kokia nors vienkartinė rezoliucija. Jis apims 2024–2027 metus. Ir tai, kas bus sutarta, jau automatiškai eis į pagalbą Ukrainai. Čia labai svarbu tai, kad ta procedūra persikels į tokį automatizmą", – teigė R. Juknevičienė
Europarlamentaras Petras Auštrevičius pabrėžė, jog paramos esmė yra modernizuoti Ukrainos valstybę bei nutiesti jai kelią į Europos Sąjungą.
„Šis planas yra skiriamas Ukrainai kaip valstybei, kaip ekonomikai, kaip visuomenei modernizuotis. Visi šitie pinigai iš esmės yra skiriami Ukrainos pasirengimui narystei Europos Sąjungoje. Čia yra tiesioginė priklausomybė ir tada jau jūsų fantazija jums gali atsakyti, kokioms sritims bus skiriami pinigai. Tai yra visos tos reformos: ir politinės, ir ekonominės, ir sektorinės, kurias, ruošdamasi narystei, Ukraina turės neišvengiamai keisti, nes daug kas šioje šalyje turi būti pakeista ir adaptuota pagal europinius standartus ir reikalavimus“, – aiškino P. Auštrevičius.
Visgi europarlamentarai sutaria, jog 50 mlrd. eurų suma toli gražu nėra pakankama visapusiškam Ukrainos atstatymui ir modernizavimui. Kitas finansavimo šaltinis galėtų būti užšaldytas Rusijos turtas, tačiau čia, europarlamentaro Juozo Oleko teigimu, susiduriama su teisiniais sunkumais. Jis pabrėžia, jog valstybinis turtas turi tam tikrą imunitetą, todėl Europos Komisijos teisininkai ieško teisinių būdų, kaip šis Rusijos turtas galėtų būti perduotas Ukrainai.
R. Juknevičienė pridūrė, jog šioje srityje jau matomas progresas, o požiūris į Rusijos turtą nuo karo pradžios radikaliai pasikeitė.
„Tos lėšos yra įšaldytos ne kokioje ES organizacijoje, bet konkrečiose valstybėse narėse. Todėl reikia su jomis dirbti. Jau kelios valstybės pradeda labai konkrečius veiksmus dėl Rusijos pinigų panaudojimo. Tai, ačiū Dievui, kad ledai yra pralaužti. Pamenu, kaip karo pradžioje apie tai diskutavome savo grupėje. Tuomet daugeliui žmonių buvo nesuprantama, kaip mes galime naudoti kitos valstybės turtą. Jų teigimu, tai, kad kitos valstybės nuosavybė neliečiama yra mūsų principas, bet dabar jau daug kas suprato, kad čia yra kitas gyvenimas. Prasidėjo kitas laikotarpis ir mes turime rasti aiškius juridinius įrankius“, – kalbėjo europarlamentarė.
Be abejo, keltas ir Ukrainoje plačiai įsigalėjusios korupcijos klausimas – nuogąstaujama, kad Europos skiriami pinigai bus neteisingai įsisavinti. Atsižvelgiant į šiuos nuogąstavimus, Europos Parlamentas įtraukė reikalavimus užtikrinti didesnį lėšų įsisavinimo skaidrumą. Europarlamentaras P. Auštrevičius pažymėjo, jog oligarchų valdomos įmonės neturėtų gauti finansavimo bei papasakojo, kaip Europos Sąjunga prižiūrės skaidrų pinigų įsisavinimą.
„Pavyzdžiui, vienas iš įdomių saugiklių yra tas, kad pagalba negalės būti teikiama oligarchų valdomoms įmonėms arba verslams. Ukraina bus įpareigota sudaryti tokių juridinių asmenų sąrašą. Planas, beje, bus prižiūrimas institucijos OLAF, t. y. Europos kovos su sukčiavimu institucijos. Mes taip pat paminėjome, kad ir Europos prokuroro institucija turėtų galimybę dalyvauti ir prižiūrėti šių pinigų dalybas, nes, patikėkite, yra pagrįstos rizikos, kad dalis projektų pinigų gali pakliūti ne į tas rankas. Be to, bus sudarytas monitoringo sąrašas tiems, kurie gaus daugiau negu 100 tūkst. eurų paramą“, – aiškino P. Auštrevičius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės