Verslą įpareigos atsakyti už žmogaus teisių pažeidimus savo tiekimo grandinėse
ES teisės aktų leidėjai neoficialiai susitarė dėl naujos direktyvos, kuri įpareigoja įmones savo tiekimo grandinėse užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės bei daroma žala aplinkai.
Pagal naują direktyvą bendrovės turės nustatyti, įvertinti ir nutraukti arba ištaisyti neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai, įskaitant gamybą, tiekimą, transportavimą ir sandėliavimą, projektavimą ir platinimą. Kad tai padarytų, jos privalės investuoti, tobulinti savo verslo planą arba teikti paramą savo partneriams iš mažų ir vidutinių įmonių.
Teisės aktas bus taikomas ES įmonėms ir motininėms bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų ir kurių pasaulinė apyvarta viršija 150 mln. eurų. Įpareigojimai taip pat bus taikomi bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų ir kurių apyvarta viršija 40 mln. eurų, jei bent 20 mln. eurų apyvarta gaunama viename iš šių sektorių: tekstilės, drabužių ir avalynės gamybos bei didmeninės prekybos, žemės ūkio.
Kiekviena ES šalis paskirs priežiūros instituciją, kuri stebės, ar įmonės laikosi šių įpareigojimų. Šios institucijos keisis gerąja patirtimi ir bendradarbiaus ES lygmeniu Komisijos įsteigtame Europos priežiūros institucijų tinkle. Jos galės pradėti patikrinimus ir tyrimus bei taikyti baudas, siekiančias iki 5 proc. įmonių grynosios pasaulinės apyvartos.
Įmonės bus atsakingos už pažeidimus, o jų aukos turės teisę į žalos atlyginimą.
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos nepriklausomas valdybos narys bei tvarumo ekspertas advokatų kontoroje „Ellex Valiunas“ Tadas Kavaliauskas Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ skaičiuoja, jog į šią direktyvą turės atsižvelgti apie 150 Lietuvos įmonių. Jo teigimu, nemažai daliai didžiausių Lietuvos įmonių prisitaikyti nebus sunku ir kaštai bus minimalūs, kadangi įmonės jau analizuoja ir tikrina savo tiekimo grandines.
T. Kavaliauskas pripažino, jog verslui savo tiekimo grandinėse neįmanoma visiškai užkardyti žmogaus teisės pažeidimų ar žalos gamtai, tačiau įmonės privalo judėti šio tikslo link. „Verslui pavyksta užtikrinti kokybės reikalavimus, pavyksta užtikrinti tiekimo susitarimus. Šie dalykai nugula į sutartis. Žinoma, gali atsirasti įvairių incidentų ir nė vienas nesame apsaugoti nuo įvairių dalykų, bet verslas turi pradėti galvoti, kad šie reikalavimai, t. y. kad tiekėjas laikysis žmogaus teisių ir kad tiekėjas neterš gamtos, turės atsidurti sutartyse. Tai viena iš kontrolės priemonių“, – komentavo T. Kavaliauskas.
Tvarumo ekspertas akcentavo, jog įmonės turi būti nusimačiusios, kaip reaguos į įvairius savo verslo partnerių pažeidimus. „Lygiai taip pat verslas turi nusimatyti priemonės viduje, kaip bus reaguojama į pažeidimus. Tarkime, jeigu mes kalbame apie žmogaus teisių pažeidimą, kai išaiškėja, kad dirba vaikai, tai tikėtina, kad save gerbiantis verslas, kurio pajamos didžiulės ir jo darbuotojų kiekis didžiulis, turėtų nedelsiant nutraukti veiklą su tokiu verslu. Bet jeigu tas žmogaus teisių nusižengimas atsitiktinis ar ne toks reikšmingas, tai verslas turėtų būti numatęs priemones, ką tokiais atvejais darytų“, – patarė tvarumo ekspertas.
T. Kavaliauskas tikina, jog įmonės nebus baudžiamos vien dėl to, jog jų verslo partneriai pažeidė žmogaus teises, tačiau kartu įmonė turės įrodyti, jog atliko kruopščią šių verslo partnerių analizę. „Verslas turi įrodyti, kad jis ėmėsi visų saugumo priemonių. Ką turiu omenyje? Tai reiškia, kad jeigu verslas sako, kad mes tikrai patikrinome įmonę socialiniais, žmogaus teisių ir aplinkosaugos klausimais, bet tas patikrinimas buvo toks, kad tiesiog išsiųstas klausimynas tiekėjui, kuris tiktai sudėjo varneles ir pasakė, kad pas mus viskas gerai ir verslas neprašė papildomų dokumentų bei neįsivertino rizikų, tokiu atveju verslas neatitiktų direktyvos. Bet jeigu verslas įrodytų, kad jis tikrino, vertino, periodiškai žiūrėjo, ar gali įvykti kažkoks nenumatytas ar piktybinis atsitikimas, kurio nematė teisėsauga arba kitos kontroliuojančios institucijos, tuomet atsakomybė nebūtų taikoma“, – aiškino T. Kavaliauskas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės