Kaip galima pasididinti stojamąjį balą
Prasidėjus stojamiesiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas nemaža dalis abiturientų nustemba pamatę, kad į prestižiškiausias studijų programas stojančių bendraamžių stojamieji, arba konkursiniai, balai yra itin aukšti. Kartais siekia 10,6, kartais – 11,3, o būna, kad ir – 12,5 balo (nors sistema juk dešimtbalė). O su tokiais superaukštais konkursiniais balais jie gali įstoti bet kur ir, žinoma, į valstybės finansuojamas vietas.
Nejaugi iš egzaminų jie gauna vien tik šimtukus (bet juk tokių gimnazistų Lietuvoje vienetai)? Tiesa, net ir visų šimtukų neužtenka, norint pasiekti, tarkime, konkursinį balą 11. Tad ką jie daro?
Pasirodo, yra gana daug kitų papildomų veiksnių, padedančių pasididinti konkursinį balą. Tad juos labai verta žinoti iš anksto. „Reikšmingiausiai konkursinį balą augina prizinės vietos tarptautinėse olimpiadose: bronzos medalis – 1 balu, o aukso – iš karto 2,5 balo. Tad jeigu jaunuolis iš valstybinių brandos egzaminų ir metinių trimestrų rezultatų susiformuoja konkursinį balą 9, tai pirma vieta tarptautinėje olimpiadoje jį padidina iki 11,5 balo. Stipriai pasigerinti padėtį padeda I, II, III vietos šalies olimpiadose. Jos konkursinį balą padidina nuo 0,5 iki 1,5 balo. Tiesa, šis būdas prieinamas ne daugumai, o tik dešimtims gimnazistų“, – paaiškina LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.
Gana solidžiai – vienu balu – konkursinį balą pasididinti padeda ir baigta profesinė mokykla.
Puse balo konkursinį balą padidina ir baziniai kariniai mokymai arba atlikta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Tačiau pastarųjų abiejų konkursinio balo pasididinimo veiksnių negali išnaudoti gimnazistai, jie tinka tik jau baigusiems gimnazijas.
O štai prieinamiausi gimnazistams papildomi pasiekimai, leidžiantys save kilstelėti ir pasididinti stojamąjį balą, yra brandos darbas ir savanorystė. Šiais būdais save pastiprinti galėtų tūkstančiai gimnazistų. Tiesa, abu šie veiksniai konkursinį balą augina po 0,25 balo. Bet kartais būtent jie kaip tik ir gali padėti patirti sėkmę ir įstoti į svajonių profesijos studijų programą.
Bet čia reikia žinoti nemažai niuansų.
Norint stojamąjį balą pasididinti 0,25 balo, brandos darbą reikia ne tik parengti, bet ir prieš komisiją apsiginti, na ir gauti 9–10 balų įvertinimą.
Nors jau paskelbta, kad po 2025 m. brandos darbas Lietuvoje bus privalomas, kol kas jį per metus parengia tik 130–150 šalies gimnazistų. Ir kiek rimčiau jį praktikuoja tik keliolika gimnazijų (kitose jo privengiama, nes mokytojams tai papildoma ir gana menkai apmokama našta, todėl nors mokiniams tai ir būtų didelė paspirtis, mokytojai dažnai nuo brandos darbų atkalbinėja).
Brandos darbą gimnazistai gali rašyti tiek vienuoliktoje, tiek dvyliktoje klasėje. Bet rekomenduojama rašyti vienuoliktoje klasėje, nes tuomet gimnazistai turi daugiau laiko. O jo tikrai reikia. Nors formaliai brandos darbui parengti numatyta 17 valandų, dažnai jo reikia gerokai daugiau. Ypač jeigu gimnazistas išsikelia tikslą atlikti rimtą tyrimą. O taip elgiasi nemažai jaunuolių: jie keliauja į gimnazijų ar aukštųjų mokyklų laboratorijas, tyrinėja po keletą savaičių, konsultuojasi su dėstytojais ir tada aprašo rezultatus. Neretai brandos darbai nustebina aukšta kokybe, nes prilygsta universitetų studentų tiriamiesiems darbams. Na, tik jų apimtis mažesnė – 2 tūkst. žodžių.
Antras gimnazistams labai rūpimas aspektas – savanorystės priedai ir galimybė per ją pasididinti konkursinį balą. Ji domina jau kur kas didesnį būrį mokinių nei brandos darbas. Bet Lietuvoje ji yra stipriai komplikuota ir už savanoriavimą 0,25 balu konkursinį balą pasididina tik 400–500 mokinių, nors iš tikro savanoriauja tūkstančiai (maždaug 25 proc. visų gimnazistų). „Didžioji dalis tikrų savanorių nieko negauna ir konkursinio balo nepasikelia“, – patvirtina P. Žiliukas.
Kodėl taip yra? „Pagrindinis argumentas – kad nebūtų piktnaudžiavimų, kad savanorystė būtų tikra ir kad savanoriaudami jaunuoliai ugdytųsi. Dėl šios priežasties savanoriauti galima tik akredituotose, kokybės ženklą turinčiose organizacijose, kurios supranta, kas yra kokybiška savanorystė, ir gali tokias galimybes užtikrinti. Tokių priimančiųjų organizacijų Lietuvoje jau yra daugiau nei 600, jos veikia kone visose savivaldybėse“, – informuoja Jaunimo reikalų agentūros Projektų ir programų vadovė Sandra Gaučiūtė.
Be to, norint pelnyti 0,25 balo, savanoriauti tenka tikrai ilgai. Tarptautinės savanorystės programose – mažiausiai 3 mėnesius. Na ir šį barjerą įveikia tikrai mažai gimnazistų, nes jie tai padaryti gali tik vasarą. Ir tam ryžtasi vienetai (pernai – septyni). O štai Lietuvos savanorystės programose, norint pasikelti stojamąjį balą, savanoriauti tenka pusę metų ir tikrai daug valandų: kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip po 35 valandas, o iš viso per pusmetį privalu savanoriauti mažiausiai 240 valandų. Savanorystė turi būti nuosekli, per visą pusmetį gali būti tik viena savaitė, kai nėra nė vienos savanorystės valandos. Reikalavimai tikrai griežti ir praslysti ar prasimuliuoti niekam nepavyksta. Maža to, kiekvieną mėnesį savanorystės veiklos vis sudėtingėja.
Bet dar yra daug kitų prievolių. „Tokiam projektui pasiryžęs jaunuolis turi užsiregistruoti Jaunimo reikalų agentūroje. Nacionalinė registracija vyksta tik du kartus per metus – nuo lapkričio vidurio iki gruodžio vidurio ir nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio. Atkreiptinas dėmesys, kad vietų skaičius programoje yra ribotas. Per visą Lietuvą susidaro apie 920 vietų per metus (nes 470 vietų finansuojamos iš valstybės biudžeto, o 450 – finansuoja savivaldybės). Tuomet atrinkti jaunuoliai gauna mentorius ir kuratorius, su jais reguliariai susitikinėja, konsultuojasi, atsiskaitinėja, pildo valandų grafikus. Taigi, veiklos išties daug, todėl ir savanoriauti rekomenduojama ne dvyliktoje, o vienuoliktoje arba dešimtoje klasėse.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės