Kasmet vis didesnei daliai Lietuvos studentų tenka mokėti už studijas
Paradoksalu, bet tūkstančiams šeimų už savo vaikų studijas tenka mokėti vien dėl valdžių blaškymosi ir dėl ydingos valstybinių brandos egzaminų sistemos.
Baigę gimnazijas ir dairydamiesi studijų programų, Lietuvos jaunuoliai paprastai ieško valstybės finansuojamų vietų. „Taip, tai vienas svarbesnių parametrų, – patvirtina Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus. – Visi studentai stengiasi rasti studijų vietą, kad nereikėtų mokėti. Vertina jie ir duomenis, kuriose aukštosiose mokyklose įprastai studijuoja daugiau gaunančiųjų valstybės finansavimą, o kuriose – mažiau.“
Esame tikrai maža valstybė, bet šiuo klausimu mūsų šalyje milžiniška įvairovė ir lemiamą reikšmę dažnai turi visai keisti veiksniai. Tarkime, ankstesnioji valdančioji koalicija (šalį valdžiusi 2016–2020 m.) buvo nusprendusi siekti nemokamo bakalauro, tai yra kad visi stojamojo balo kartelę įveikę jaunuoliai gautų valstybės finansuojamas studijų vietas. Ir į kadencijos pabaigą link to buvo artėjama: kone 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas.
„Tiesą sakant, buvo pagalvota ir apie ateitį. Ir šiai idėjai įgyvendinti buvo numatyta ir patvirtinta 30 mln. eurų. Bet 2020 m. atėjo nauja valdančioji dauguma. Ir kur tie pinigai dingo ar buvo nukreipti, negaliu pasakyti“, – kalba buvęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, o dabar narys Eugenijus Jovaiša.
Taigi šiandien nemokamo bakalauro idėja Lietuvoje užkasta ir užlyginta – dabartiniai valdantieji apie ją net nebekalba. Dabar už studijas mokančių žmonių vėl kur kas daugiau nei prieš 4 metus.
Dar vienas šeimoms labai nepalankus veiksnys, jų vaikus tolinantis nuo nemokamų studijų, – tai neprognozuojami ir išdrikę valstybiniai brandos egzaminai, kurie kartu yra ir stojamieji į aukštąsias mokyklas. Ypač lemtingas yra matematikos egzaminas, bet jis ir labiausiai suveltas. Kodėl jis svarbus? Nes jei jo neišlaikysi – arba jo išvis nelaikysi, – negausi valstybės finansuojamos vietos aukštojoje mokykloje.
Na ir, kaip žinome, 7–8 tūkst. gimnazistų Lietuvoje matematikos egzamino net nelaiko. O štai šio egzamino neišlaikančiųjų nuošimtis priklauso apskritai nuo nesuvokiamų veiksnių, nes viską lemia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros aukščiausių veikėjų nuotaikos ir manipuliacijos. Štai jums įrodymai: 2020 m. matematikos egzamino Lietuvoje neišlaikė 32,4 proc. visų laikiusiųjų, 2021 m. – 15,2 proc., 2022 m. – 35,42 proc., o 2023 m. – vėl 15 procentų. Kaip dieną aišku, kad ne mokinių žinios ir branda kasmet tiek skiriasi – tiesiog ydinga yra šio egzamino sąranga.
Ir tai nėra vien tik plikas faktas. Dėl jo tūkstančiai šeimų Lietuvoje turi mokėti už studijas aukštosiose mokyklose. Kalbant konkrečiai, 2022 m. 3 tūkst. šeimų vien dėl matematikos egzamino kliauzių turėjo mokėti už vaikų mokslus. O kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose pirmakursių, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas, nuošimtis sumažėjo 8–10 proc.
Žvelgiant ne vien į pirmakursių, bet apskritai į visų studentų skaičius, matyti, kad ilgainiui mokėti už studijas tenka vis didesnei daliai studentų, tiksliau, jų šeimų. Ypač tai atsiliepė valstybinėms kolegijoms. Kai kuriose jų ankstesniais metais du trečdaliai jaunuolių patekdavo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o už studijas mokėdavo tik trečdalis, dabar proporcijos apsivertusios ir už studijas moka 50–60 procentų.
Deja, šeimoms tai nėra gera žinia. O ar pačioms aukštosioms mokykloms svarbu, iš kur ateitina pinigai už jaunuolių studijas?
„Aukštosioms mokykloms geriau, kai didesnė dalis gauna valstybės finansuojamas vietas, nes tuomet daugiau garantijų, daugiau prognozuojamumo. Be to, analizė atskleidžia, kad mokantieji už studijas dažniau meta mokslus nei gavusieji valstybės finansavimą“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
„Sveikiausia, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje 60 proc. studentų gauna valstybės finansavimą, o 40 proc. už studijas susimoka savomis lėšomis. Nes tada galima pamatyti jaunuolių lūkesčius, polinkius bei prioritetus, o ir aukštosios mokyklos biudžetą galima sklandžiai subalansuoti. Nes nuo valstybės finansuojamų studentų skaičiaus priklauso, kokį bazinį finansavimą aukštoji mokykla gauna infrastruktūrai palaikyti. Ir kai būna didinami atlyginimai dėstytojams, vėlgi remiamasi į valstybės finansuojamas studijų vietas“, – priduria Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.
Tad koks šiandien vaizdas yra Lietuvos aukštosiose mokyklose? Tiesiog didžiulė įvairovė, gal net mišrainė. Turime 5 privačius universitetus ir 7 privačias kolegijas, na ir šiose aukštosiose mokyklose kone visi studentai moka už studijas savo lėšomis, išskyrus tuos, kurie gauna stipendijas ar išskirtines nemokamų studijų galimybes.
O štai valstybinių aukštųjų mokyklų sektoriuje skirtumai daug didesni: vienose kolegijose 77 proc. visų studentų studijuoja valstybės finansuojamose vietose, kitose – tik 26 procentai. Taip pat didelės žirklės ir tarp universitetų: vienuose už studijas nemoka 37 proc., o kituose – net 100 proc. visų studentų.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės